Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, yra švenčiamos didžiosios, arba metinės, kalendorinės šventės. Dar senajame Lietuvos kaime atsirado paprotys švęsti Kalėdų, Užgavėnių, Jurginių, Velykų, Sekminių, Joninių, Žolinės ir kitas šventes. Pateikiami pagrindinių kalendorinių švenčių papročiai, aprašomos joms būdingos apeigos ir tradicinė jų reikšmė.

Tautosakos tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė 1958 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą. 1958–2000 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Nuo 1995 m. ėmė dėstyti Vytauto Didžiojo universitete.

1965 m. Vilniaus universitete B. Kerbelytė apgynė disertaciją „Lietuvių liaudies padavimai“, o 1989 m. Maskvos Pasaulinės literatūros institute – filologijos mokslų daktaro, t.y. habilituoto daktaro (folkloristikos) disertaciją „Pasakų struktūrų ir semantikos istorinė raida“. Abiejų disertacijų pagrindu mokslininkė parengė ir išleido po monografiją analogiškais pavadinimais (1970 m. ir 1991 m.). Iš viso B. Kerbelytė yra publikavusi apie 150 straipsnių, parašiusi ar parengusi per 20 knygų: monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, tautosakos tekstų rinktinių, chrestomatijų, pasakojamosios tautosakos katalogų.

Dailininkas Gediminas Pranckūnas. Iliustracijos iš P.Galaunės “Lietuvių liaudies menas” (1936).