Showing 1–20 of 784 results

  • C. Bukowski „Moterys“ (Pageltę lapai ir dėmelė)

    „Dorų moterų bijojau, nes jos geidė mano sielos, o tą man dar likusį truputį norėjau pasilaikyti. Dažniausiai troškau prostitučių ar moterų iš žemiausių sluoksnių, nes jos išmanė reikalą, buvo kietos ir neturėjo jokių asmeninių pretenzijų. Joms išėjus nieko neprarasdavau. Tačiau tuo pat metu tikėjausi sutikti švelnią, gerą moterį, nors ir kokia didžiulė būtų to kaina. Visais atžvilgiais buvau pražuvęs. Stiprus vyras būtų atsižadėjęs jų abiejų. Aš nebuvau stiprus. Todėl visą laiką kovojau su moterimis, su moters idėja.”

    Charles Bukowski, „Moterys”

    Politiškai nekorektiškos situacijos ir iki absurdo nusiritantys žmonių santykiai čia perteikti sąžiningai ir atvirai – Charlesui Bukowski būdingu emociškai precizišku, kandžiu, saviironijos kupinu stiliumi.

    5,00
  • Nata Minor „Pono Froido skrybėlė“

    Pereito amžiaus pradžios Viena. Zigmundas Froidas išeina pasivaikščioti. Koks nuostabus oras! Laba diena, ponia Ema! Dėdamasis skrybėlę ant galvos, jis nustemba: skrybėlėje ne jo inicialai! Iš kur atsirado šita skrybėlė? Ar nebus jos su savo skrybėle sumaišęs kuris nors iš jo pacientų?

    Ir štai garsusis gydytojas, sutrikęs dėl apsirikimo, klaidžioja Vienos gatvėmis. Galvą užplūsta trikdančios, keistos, padrikos minčių asociacijos. Didžiulę vietą jose užima rašytojas Artūras Šnicleris (Arthur Schnitzler) ir „toji nepažįstamoji”.

    Romanas, sudarytas iš Froido gyvenimo ir kūrybos nuotrupų, nestokoja humoro. Skaitytojui pačiam palikta laisvė atskirti fikciją nuo tikrovės.

    2,00
  • C. Bukowski „Paštas“ (Pageltę lapai)

    „Bukowski valdingas, jis meta iššūkį. Šliūkštelėdamas šalto vandens stiklinę jums į veidą jis reikalauja pagalvoti, kas esate ir ko vertas jūsų gyvenimas.”

    John Martin, leidėjas

    „Bukowski rašo apie mus – netobulus, kartais padauginančius, klystančius. Jis užtaria mus ir gina nuo tobulybės fašizmo. Bukowskis – subtilus psichologas: būtent tai – o ne nešvankybės – iš tiesų patraukia skaitytoją.”

    Gediminas Baranauskas, leidėjas

    Pirmas ir, daugelio kritikų nuomone, geriausias Amerikos andergraundo rašytojo Charleso Bukowski romanas – tai ir negailestingas dugne atsidūrusio žmogaus dienoraštis, aštri bukinančios pasaulio tvarkos satyra, ir nuoširdi, gal net sentimentali graudžių meilės istorijų knyga.

    Anot autoriaus, šiai knygai parašyti jam prireikė dvidešimties naktų, dvidešimties pintų viskio, trisdešimt penkių pakuočių alaus ir aštuoniasdešimties cigarų.

    Autoriaus alter ego Henris Činaskis – pašto tarnautojas, girtuoklis, lošėjas, mergišius, atsiskyrėlis – didžiulės emocinės jėgos ir juodojo humoro kupiname pasakojime atveria skaitytojui negailestingą Amerikos tikrovę. Tai nutriušusių barų, darbininkų, laisvo elgesio moterų, latrų ir visokio plauko nevykėlių pasaulis.

    5,00
  • John Fowles „Magas“

    Kupinas netikėtų siužeto posūkių ir stulbinančių siurprizų, Džono Faulzo (John Fowles) romanas „Magas“ (pirmąkart išleistas 1965 m.) yra tikras šiuolaikinės literatūros šedevras. Simbolių, aliuzijų ir galvosūkių kupina knyga kelia klausimus, provokuoja, skatina mąstyti ir, įtraukusi skaitytoją, apdovanoja jį neprilygstamu skaitymo malonumu.

    Jaunas londonietis Nikolas d‘Erfė kaip mokytojas atvyksta į nedidelę Graikijos salą. Nors nė nesulaukęs 30-ies, Nikolas jaučiasi lyg viską gyvenime išbandęs ir patyręs. Įprasti dalykai jį erzina, nauji potyriai nebedžiugina, viskas atrodo beprasmiška.

    Saloje jis susipažįsta su paslaptinga asmenybe – Morisu Končiu. Gražiausiame salos name gyvenantis ir vienatvę mėgstantis vyras yra tapęs vietine legenda, apie kurią neretai pasakojami keisti, širdį stingdantys gandai. Aišku tik viena – Morisas yra aštraus proto, išsilavinęs žmogus, kurio niekas pernelyg artimai nepažįsta.

    Suintriguotas šios paslaptingos asmenybės, Nikolas ir pats nepajunta, kaip pamažu yra įtraukiamas į keistą, siurrealistinį ir kuo toliau, tuo labiau bauginantį įvykių sūkurį. Suvaidintos mirtys, beprotiškai jaudinantys merginos (merginų?) kerai ir smurto protrūkiai – viskas susipina į fantasmagorišką, teatrą primenantį sūkurį, kuriame išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos.

    5,50
  • Mažieji draugai

    Tai puiki mažųjų fėjų, elfų ir kitų pasakiškų būtybių dovana, nukelianti į stebuklingą pasaką ir pakylėjanti iki stebuklo. Išraiškingas meniškas iliustracijas švelniai papildo trumpi pasakojimai ar eilėraščiai, patiksiantys ne tik vaikams, bet ir visiems, nors trumpai minutei trokštantiems pabėgti iš realybės, apsilankyti ten, kur be galo gražu.

    6,00
  • Marisha Pessl „Naktinis filmas“

    Marisha Pessl (Mariša Pesl) – amerikiečių autorė, jos siaubo romanas „Naktinis filmas“ iškart tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo išverstas į 25 kalbas. Knyga apie niekada neegzistavusį siaubo filmų režisierių Stanislą Kordovą, kurio portretas autorės „sukonstruotas“ iš Stanley Kubricko, Romano Polanskio ir Davido Lyncho, nepaliko nė vieno abejingo.

    Niūrią spalio naktį dvidešimt dvejų Ešlė Kordova randama negyva apleistame sandėlyje Žemutiniame Manhatane. Nors sakoma, kad tai savižudybė, Skotas Makgratas, „žurnalistas, galintis nužengti į pragarą ir paimti interviu iš Liuciferio“, kaip apie jį kadaise buvo rašoma, tuo netiki. Jis žino, kad už visko slypi jos tėvas, legendinis kultinių siaubo filmų režisierius Stanislas Kordova. Žmogus, kurio vardas sėjo siaubą ir kurio niekas viešumoje nematė daugiau kaip trisdešimt metų. Tyrėjui ima atrodyti, kad keista Ešlės mirtis – tik dar viena Kordovos šeimą persekiojančio prakeiksmo dalis. Tačiau režisierių gaubia paslaptis, jis neduoda interviu, su juo dirbę aktoriai atkakliai tyli, ir visa, ką pavyksta rasti Makgratui, – tik legendos apie jo sukurtus filmus, laikomus siaubingiausiais kino istorijoje. Filmus, kurie dėl jų baisumo nerodomi jokiuose kino teatruose. Smalsumo ir keršto vedamas, Makgratas vis giliau pasineria į kraupų, tačiau hipnotizuojantį Kordovos pasaulį. Paskutinis žurnalisto priartėjimas prie režisieriaus slepiamų paslapčių jam kainavo profesinę karjerą ir santuoką. Tačiau dabar jis gali prarasti kur kas daugiau…

    „Naktinis filmas“ – ir odė pasauliniam kinematografui, ir kvapą gniaužiantis, lėtai užvaldantis psichologinis įtampos romanas, užburiantis skaitytoją ir laikantis jį supančiotą siaubo iki paskutinio puslapio. Tarsi kraują stingdantis filmas, kurį žiūri šiurpdamas, tačiau neįstengdamas atplėšti akių.

    6,50
  • Michelle Richmond „Santuokos paktas“

    „Ar norėtumėte, kad jūsų santuoka tęstųsi amžinai – taip ar ne? Turite būti visiškai sąžiningi.
    Alisa šiek tiek sumišusi dirstelėjo į mane, padvejojo galbūt akimirką per ilgai ir parašė Taip.”

    Alisa ir Džeikas yra nuostabi pora. Ji – buvusi žinomos roko grupės vokalistė, dabar karjeros laiptais sparčiai kylanti advokatė. Jis – gydytojas psichoterapeutas, su keliais draugais sėkmingai besiverčiantis konsultavimo praktika. Jųdviejų santuoka kupina meilės ir abipusio pasitikėjimo. Kad bendro gyvenimo pagrindas būtų dar tvirtesnis, vienas Alisos klientas jaunavedžiams pasiūlo prisijungti prie Pakto.

    Šios mįslingos organizacijos tikslas atrodo kilnus – išsaugoti laimingą santuoką. Pakto nariai privalo laikytis tam tikrų taisyklių: visada atsiliepti, kai skambina sutuoktinis, kas mėnesį vienam kitą apdovanoti, planuoti bendras keliones… ir niekada niekam neminėti Pakto.

    Ypatingų vakarėlių, unikalios bendruomenės jausmo ir pažinčių su įtakingais žmonėmis galimybės suvilioja Alisą ir Džeiką, jie tampa Pakto dalimi. Tačiau kai vienas iš jų sulaužo taisykles, paaiškėja, kad šios draugijos nariai ne tik skatinami mylėti, bet ir baudžiami. Paktas padarys viską, kad santuoka tęstųsi amžinai. Net jei dėl to santuokinis gyvenimas taptų didžiausiu košmaru.

    6,00
  • Marissa Meyer „Mėnulio kronikos. Skarleta“

    Lunos šešėliui apgaubus visą Žemę, likimas suveda Sindę ir Skarletą…

    Į kalėjimą uždaryta Sindė bet kokia kaina pasiryžusi ištrūkti iš šios baisios vietos – nors ir žino, kad sėkmės atveju taps ieškomiausia bėgle.

    Tuo pačiu metu kitoje pasaulio pusėje prapuolė Skarletos senelė. Skarleta sutinka Vilką, gatvės kovotoją, galbūt galintį padėti rasti senelę. Iš pradžių ji nelinkusi pasitikėti šiuo nepažįstamu žmogumi, tačiau nepaaiškinama jėga traukia ją prie jo, o jį – prie jos. Vilkas ir Skarleta nugali daugybę kliūčių, tačiau sutikus Sindę jų laukia nauja užduotis. Dabar jie turi veikti drauge ir užbėgti už akių žiauriajai Lunos karalienei Levanai, kuri padarys bet ką, kad tik šaunusis princas Kajus taptų jos vyru, jos karaliumi, jos belaisviu.

    Dar viena beprotiška kelionė su Marissa Meyer, nuvesianti jus į fantastikos pasaulį, kupiną pavojų, intrigų ir meilės.

    6,00
  • Hermann Hesse „Mažame mieste“

    Garsaus vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Hesse knygoje yra dvidešimt dvi geriausios rinktinės novelės. Novelių rinkinys sudarytas iš H. Hesse knygų, parašytų įvairiu laikotarpiu.

    5,00
  • Torgrim Eggen „Hermanas“

    Norvegų rašytojo Torgrimo Eggeno naujausias romanas „Hermanas“ (isp. k. hermanas – seserys) – pribloškianti ir jausminga meilės trikampio istorija. Raulis Eskalera, jaunas ir naivus optimistas, trokšta tapti poetu ir myli moteris – ypač seseris Hereras, Chuaną ir Mirandą. Drauge jie leidžia dienas vaizdingoje Havanoje. Jie mylisi tvankiomis tropinėmis naktimis, svaiginasi menininkų aplinkoje Havanos baruose…

    Jie mano, kad galės gyventi laisvai ir nerūpestingai, kad Fidelio Kastro Kuboje bus ir žodžio, ir minties laisvė. Jie klysta. Labai klysta…

    5,50
  • Vanda Juknaitė „Šermenys“

    Romanas Šermenys liudija agrarinės kultūros pabaigą. Būtent ši Vandos Juknaitės knyga pradeda naują lietuvių moterų literatūros etapą. Romano pasakojimo ašis – Selenių šeima. Pasakojama pagrindinės veikėjos Mildos istorija. Patirdama tradicinės kaimo bendruomenės nykimą, Milda bando sujungti senąjį ir naująjį pasaulį. Žemdirbių kultūros išbandymas per penkiasdešimt okupacijos metų vaizduojamas moters akimis, nes būtent moteris yra agrarinės kultūros centrinė figūra. Knygoje taip pat pateikiama apysaka „Stiklo šalis“ ir drama „Formulė“.

    3,80
  • Czeslaw Milosz „Abėcėlė“ (Pageltę lapai)

    „Abėcėlė“ – kūrinys vietoj romano ar ties romano riba, atspindintis mano nuolatines „talpesnės formos“ paieškas. […] Rašydamas šią knygą, tenkinau metų būvyje vis ryškėjantį giluminį poreikį: įžengti į mūsų laikų istorija ar tiesiog mūsų civilizacija vadinamą žmogiškųjų dalykų tankmę. Tai nuostabus reginys, ir, pats jame dalyvaudamas, stebėdavausi tam tikru neaprėpiamu šių žodžių pertekliumi. Sendamas pasidariau tarsi namas, atviras kadaise pažinotų, taip pat iš nuogirdų ar knygų pažįstamų žmonių balsams. Ištisa raizgalynė susipynusių likimų, tragiškų ir komiškų, spalvų, formų, įvairių kalbų ir įvairių tarčių garsų.”

    8,00
  • Sara Poisson „Madam madam madam“

    Knygai „Madam madam madam“ idėją pasiūlė tikra, nors ir sunkiai įtikima istorija. Į ketvirtą dešimtį įkopusi moteris slapstydamasi apsimeta berniuku ir netgi pradeda lankyti mokyklą. Tai nutinka ne karo ar kurio kito didžiojo sąmyšio metais, o mūsų dienomis vienoje iš labiausiai civilizuotų Europos šalių. Kokia turi būti visuomenė ir toji moteris, kad ši istorija taptų įmanoma?
    Ieškantis atsakymų skaitytojas įtraukiamas į nekasdienį, keistomis atšakomis vingiuojantį pasakojimą. Kupiną intelektualinės provokacijos, keistų aistrų, netikėtai interpretuojamų mūsų dienų įvykių.
    Ši knyga kviečia suabejoti įprastais žmogaus tapatybės standartais. Tačiau galima manyti, kad Sara Poisson tiesiog pasakoja apie šiek tiek vienišus, labai drąsiai ir nelabai įprastai savo gyvenimą kuriančius veikėjus.

    Romanas „Madam madam madam“ yra aštuntoji Saros Poisson knyga. Ji skiriama mąsliam skaitytojui. Rašytoja išnaudoja galimybę įvardyti tai, ką nutylime ar pasakome vien patys sau. Provokuojantis romanas kviečia pasvarstyti apie tai, kas lemia skirtingus vyrų ir moterų vaidmenis, kaip visuomenėje atsiranda nepagrįstų lūkesčių, lemiančių žmogaus gyvenimą.

    5,50
  • Sigrid Undset „Kristina, Lauranso duktė“ I-II ir III knygos (truputį pasitrynę viršeliai)

    Žinomos norvegų rašytojos Sigrid Undset romanas trilogija „Kristina Lauranso duktė“ (1949) – tarsi saga apie kelias viduramžių Norvegijos gimines. Pagrindinės kūrinio herojės Kristinos paveikslu autorė atskleidžia ne tik senųjų laikų gyvenimo sampratą ir pasaulėžiūrą, bet ir iškelia amžinąsias vertybes – meilę, tikėjimą, ištikimybę.

    11,00
  • Julio Cortazar „Žaidžiame klases“

    Pagrindinis romano tikslas, kaip aiškina pats autorius, išmušti iš įprastų vėžių, iš inertiškos kasdienybės skaitytoją, kad tas atsibustų iš „protinio įmygio“ ir imtų mąstyti aktyviai, savarankiškai.
    Romano „Žaidžiame klases“ fabula palyginti labai paprasta ir anaiptol ne nauja: pagrindinio veikėjo argentiniečio inteligento Orasijo Oliveiros meilės istorija, tragiškai pasibaigusi Paryžiuje ir iš naujo išgyvenama Buenos Airėse. Tačiau anaiptol ne tai sudaro knygos esmę. Puslapis po puslapio, skyrius po skyriaus Chulijas Kortasaras analizuoja nūdienos inteligento sąmonę, rodydamas, kaip jis griežtai atsisako dalyvauti „užkoduotoje kasdienybėje“, ilgisi ir drauge bijo istorinių įvykių, trokšta bendrauti su žmonėmis ir kartu atsitveria nuo jų cinizmo skydu, užsidaro į hermetišką egocentrizmo kiautą. Individualistinis Orasijo Oliveiros maištas, užuot išvadavęs jį nuo tariamos civilizacijos „gerovės“ bei jos „vertybių“, nuo banalios kasdienybės, veda prie neišvengiamo finalo – asmenybės žlugimo. Veltui visos jo pastangos „įminti mįslę“, atrasti „raktą“, „mandalos centrą“, kitaip sakant, gyvenimo prasmę, slopindamas žmogui įgimtus jausmus kaip banalias kasdienybės apraiškas, šalindamasis aktualių politinių ir socialinių problemų, Oliveira pamažu nuklysta į metafizinių išprotavimų tankmę, nihilizmo aklavietę ir, nematydamas kitos išeities, sąmoningai žengia į pražūtį.
    8,00
  • S. Rushdie „Paskutinis Mauro atodūsis“

    „Paskutinis Mauro atodūsis“ – šedevras, didinga daugiaplanė drobė, vaizduojanti keturių kartų šeimos istoriją XX a. Indijoje. Linksmi ir tragiški įvykiai meistriškai persipynę. Tokio fantastinio kūrinio, kur vaizdavimo jėga prilygsta Markeso, o satyros galia Rablė prozai, anglų literatūroje seniai nėra buvę.

    7,50
  • Alexandre Dumas „Mergaitė A“ (Pageltę lapai)

    „Mergaitė A. Mergaitė, kuri pabėgo. Jeigu kas nors turėjo tai padaryti, tai tik tu.“

    Bėgdama nuo praeities Leks Greisi stengiasi negalvoti apie savo šeimą. Vengia net mintimis grįžti į Tėvo sukurtą Siaubų namą. Ir nenori prisiminti jai suteiktos Mergaitės A tapatybės – mergaitės, kuri ištrūko iš kalėjimu virtusių namų ir išlaisvino savo brolius ir seseris. Tačiau mirus Motinai praeitis ją pasiveja – kartu su kitais vaikais Leks paveldi šeimos namus. Siekdama pakeisti kraupią jų istoriją, Leks susitinka su seniai matytais broliais ir seserimis. Vėl atsiveria kraujuojančios vaikystės žaizdos, šmėkšteli baimės ir šykštaus džiaugsmo akimirkos, bet viltis išsiveržti iš tamsos – tada ir dabar – lieka nepalaužta.

    5,50
  • Alexandre Dumas „Ponia Lafarž“

    Nusikaltimas, kuriuo 1840 m. Tiulyje buvo apkaltinta Mari Kapel Lafarž, labai paprastas: žmona nunuodijo savo vyrą. Kas gali būti banaliau? Paskatų tam niekada netrūksta.
    Tačiau ponios Lafarž bylos nagrinėjimas įaudrino Prancūziją, jos aidas buvo girdimas ir visoje Europoje. Prancūzijoje buvo pamiršti aktualūs politiniai klausimai, žmonės skaitė laikraščius tik tam, kad sužinotų, kas dedasi Tiulyje. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas – tikinčius ir netikinčius ponios Lafarž kaltumu. Ir vieni, ir kiti karštai ieškojo svarių argumentų kaltinimams arba gynybai. Ar tiesa, kad gėdinga aistra privertė Mari Kapel nusileisti į pačius žemiausius sluoksnius tarp šiurkščių nusikaltėlių? Ar tikrai ji dėjosi mylinti, bet slėpė neapykantą, kol galiausiai sumanė ir įvykdė patį niekingiausią nusikaltimą prieš savo vyrą? Ir priešingai: ar ši moteris nėra verta gailesčio kaip nekalta apgaulingų prielaidų auka? Ar jos prigimtis, auklėjimas, moteriškas žavesys nepaneigia jai keliamų kaltinimų?

    Mari Kapel bylai neliko abejingas ir Alexandre Dumas, nuo vaikystės pažinojęs kaltinamąją. Praėjus beveik 30 metų po bylos svarstymo, laikraštyje Les Nouvelles jis išspausdino feljetoną „Mari Kapel (Ponia Lafarž. Intymūs prisiminimai)”, kuris archyvuose buvo surastas ir atskira knyga išleistas tik 2005 m. „Ponia Lafarž” – pirmasis šio anksčiau atskira knyga neskelbto A. Dumas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą.

    6,00
  • Pierre Lemaitre „Iki pasimatymo ten aukštai“ (Pageltę lapai)

    Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę išgyvenę ir jos visiems laikams susieti Alberas ir Eduaras grįžta namo tikėdamiesi kitokio gyvenimo. Deja, netrukus paaiškėja, kad Prancūzija šlovina tik savo mirusiuosius, tuo pat metu patogiai užmiršdama išgyvenusius. Apstulbinti, sukrėsti ir nusivylę vaikinai gali tik bejėgiškai stebėti, kaip tėvynė nusisuka nuo jų, bet dosniai apdovanoja jiems kare vadovavusį niekšišką, įžūlų ir jokių skrupulų neturintį leitenantą Pradelį.

    Vis dėlto Alberas ir Eduaras lengvai pasiduoti neketina. Jųdviejų sugalvotas genialus planas iki pat širdies gelmių sukrečia sterilią Prancūzijos visuomenę, atskleidžia žmonių dviveidystę ir, negana to, atneša vaikinams nemenką turtą. Su liūdnu pasitenkinimu pasimėgavę savo veiksmų sukeltu poveikiu bei pokyčiais, Alberas ir Eduaras nutaria išvažiuoti iš Paryžiaus. Bet netrukus supranta, kad taip paprastai praeities atsikratyti neįmanoma.

    7,00