Showing 1–20 of 262 results

  • Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams

    Juozas Budraitis – aktorius, fotografas, diplomatas. Sukūrė per 100 vaidmenų kine, teatre, televizijoje, dirbo su lietuvių, latvių, estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kazachų, čekų, bulgarų, vokiečių kino režisieriais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Margarita Matulytė – humanitarinių mokslų daktarė, vizualinės kultūros tyrinėtoja. Dirba Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute, dėsto Vilniaus universitete. Sudarė per 20 knygų: monografijų, kultūros istorijos šaltinių publikacijų, fotografijos meno albumų. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė.

    8,00
  • Nijolė Dariūtė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška „Darius ir Girėnas. Dokumentai“

    Tai viena iš pirmųjų knygų išleistų Dariu ir Girėnui po 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Autorių kolektyvas – transatlantinio lakūno kpt. Stepono Dariaus dukra Nijolė Dariūtė – Maštarienė bei du garsūs Lietuvos aviacijos istorijai – tai Algirdas Gamziukas ir Gytis Ramoška. Knyga yra pirmoji išleista Lietuvos aviacijos muziejaus leidyklos Plieno sparnai.

    Šioje knygoje skaitytojas gauna realią galimybę susipažinti su originaliais archyviniais dokumentais ir pats, be autorių pagalbos, išanalizavęs juos susidaryti nuomonę apie lakūnus bei patį transatlantinį skrydį ir po jo tragiškos baigties sekusią katastrofos tyrimų eigą.

    Knygos pirmojoje dalyje S. Dariaus kelionė į Lietuvą 1920 m., įsakymai ir raportai dėl 1925 m. vyr. ltn. Stepono Dariaus konflikto su tuometiniu aviacijos viršininku gen. ltn. Juozu Kraucevičiumi. Paskutiniajame pirmosios dalies skyriuje S. Dariaus sportinė veikla, spausdinamos jo parašytos beisbolo ir krepšinio taisyklės.

    Antroje dalyje transatlantinio skrydžio pasiruošimo darbai, lakūnų testamentas, Stepono Dariaus 1932-1933 metais rašytas dienoraštis, bei S. Girėno užrašų knygelės ištraukos 1933 m. birželio – liepos mėnesiams. Lėktuvo Bellance CH 300 Pacemaker vėliau virtusio Lituanica techninė charakteristika bei atliktų remonto bei rekonctravimo darbų sąrašas. Plk. inž. Antano Gustaičio vadovautos katastrofos tyrimo komisijos aktas, kūnų medicininių tyrimų aktai po avarijos bei atradus kūnus, 1964 m. atlikti papildomi tyrimai.

    Knygos pabaigoje lakūnų įamžinimui skirtas skyrius, kuriame Karo muziejuje esančių lėktuvo ir asmeninių lakūnų daiktų sąrašas, dokumentai dėl lakūnų įamžinimo Puntuko akmenyje, paminklų statymo, anžininkų atsiminimai pei lakūnus.

    Tai puiki knyga pažengusiam aviacijos entuziastui siekiančiam labiau gilintis į transatlantinio skrydžio istoriją.

    2,50
  • Žalgirio mūšis – tautų mūšis

    Bendra trijų valstybių autorių – Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko, Ukrainos Boriso Čerkaso ir Baltarusijos Igorio Marzaliuko – knyga pateikia naujų duomenų apie garsųjį Žalgirio mūšį.
    Žalgirio mūšis vadinamas tautų mūšiu, nes iš tikro abiejose kariaujančiose pusėse būta tikro tautų katilo. Lenkijos karalystės ir LDK kariuomenėse buvo ne tik lenkų ir lietuvių, bet ir Rusios žemių (Ukrainos ir Baltarusijos) karių, o taip pat vasalų ar sąjungininkų – totorių ir moldavų, samdinių – čekų ir moravų. Samdiniai ir svečiai tokiu tautų katilu darė ir Vokiečių ordino kariuomenę. Joje buvo vengrų, tų pačių čekų ir moravų, Vakarų Europos riterių iš įvairių vokiečių kunigaikštijų, Burgundijos ar Prancūzijos.

    15,00
  • Nijolė Dariūtė Maštarienė „Darius ir Girėnas“

    Leidinyje, remdamasi S. Dariaus artimųjų bei jį pažinojusių asmenų pasakojimais, paties S. Dariaus rašytais ir kitokiais dokumentais, ano meto periodinėje spaudoje išsibarsčiusiais straipsniais, autorė supažindina su kai kuriais S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimo epizodais, parodo abiejų lakūnų asmenybes ir veiklą-pavyzdį atkaklaus kasdienio darbo siekiant užsibrėžto tikslo.

    3,50
  • Dailės istorija

     Išsamus ir puikiai iliustruotas leidinys, supažindinantis su žymiausiais tapybos darbais nuo priešistorinių laikų iki postimpresionizmo. Beveik 500 reprodukcijų papildo pasakojimą apie svarbiausius meno laikotarpius, žymiausius dailininkus ir jų darbus.

    5,00
  • Meilės poros Zentos Maurinios akimis (pageltę lapai)

    Užburiančiose Zentos Maurinios esė subtiliai aprašomos Europos kultūros didžiųjų meilės porų istorijos. Knygoje mirga garsios pavardės – Piotras Čaikovskis ir Nadežda fon Mek, Elizabetė ir Robertas Brauningai, Johanas Volfgangas Gėtė ir Šarlotė fon Štein, Eleonora Duzė ir Gabrielė D’Anuncijus… Autorė, kartu džiaugdamasi ir liūdėdama, eina vingiuotais mylimųjų keliais. Didžiausią dėmesį skiria moteriai – mūzai, įkvėpėjai, jos nelengvam buvimui šalia kūrėjo.

    Šios esė – dviejų širdžių daina, romantiškųjų Italijos miestų – Florencijos, Venecijos dvelksmas. Nepaprastos žymių žmonių istorijos pažadins mylėti – ar jums tik šešiolika, ar plaukus seniai nubalino šarma. Ši nedidelė knygelė – tai meilės himnas, kurio skambios melodijos neužgožia negailestingi kasdienybės akordai.

    3,50
  • Vilniaus meno paminklai (patamsėjimas knygos šone)

    Turinys: Pratartis; Terminų paaiškinimas; Bibliografija. GOTIKA: I. Bendrasis žvilgsnis; II. Gotikiniai paminklai; RENESANSAS: I. Bendrasis…; II. Renesanso…. BAROKAS: I. Bendrasis…. II. Baroko…. VĖLYVASIS BAROKAS IR ROKOKAS: I. Bendrasis… II. Vėlyvojo… NEOKLASICIZMAS; I. Bendrasis…. II. Neoklasicizmo…. Paminklų adresai ir paveikslai. Su 70 paveikslų pagal J. Bulhako ir kitų fotografijas (nespalvotos).

    1,50
  • Eduardas Fuksas „Papročių istorija. Buržuazinis amžius“

    Žymaus vokiečių tyrinėtojo ir rašytojo kūrinys apie įvairių šalių žmonių tarpusavio santykius, vyraujančius papročius, prostituciją ir apskritai apie daug ką, kas būdinga kiekvieno amžiaus visuomenei.

    Buržuazinis amžius – tai moderniojo kapitalizmo amžius, kai kartu su nauju gamybos būdu ir nauja ekonomikos sistema XVIII a. atsirado nauja ekonominė visuomenės formacija.

    Modernusis kapitalizmas ypač išplėtojo privačios nuosavybės institutą, nes kaip tik nuosavybė lemia visą, visuomeninę ir politinę kultūrą.

    Šitas naujas ekonomines sąlygas atspindinčios politinės ir socialinės formos Anglijoje atsirado po 1648 m. revoliucijos, kuri baigėsi tik 1688 m., o Europos kontinente – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais.

    Šios abi grandiozinės revoliucijos sunaikino valstybines ir visuomenines struktūras, kurios užtvėrė kelią naujam, istorijos padiktuotam gamybos būdui atsirasti.

    Vietoj jų buvo sukurtos naujos politinės ir socialinės formacijos, kurios buvo reikalingos naujam ekonomikos principui gyvuoti ir toliau plėtotis.

    Dėl savo padarinių 1648 ir 1789 m. revoliucijos nebuvo vietinio, t. y. angliško ar prancūziško pobūdžio; tai buvo europinio stiliaus revoliucijos.

    Visos Europos žmonės gavo iš jų visai kitokį rūbą, naują išorę: jos nebuvo tam tikro visuomenės sluoksnio pergalė prieš senąją politinę tvarką, jos buvo naujos politinės santvarkos Europos visuomenei skelbėjos.

    Tiesa, nors laimėjo buržuazija, tačiau jos pergalė tuomet prilygo naujos visuomeninės santvarkos pergalei, buržuazinės nuosavybės pergalei prieš feodalinę nuosavybę, tautiškumo – prieš provincialumą, buržuazinės teisės – prieš viduramžių privilegijas, švietimo – prieš prietaringumą ir šeimos – prieš pavardės tęstinumą.
    Šis perversmas sunaikino arba visiškai reformavo ankstesnius visuomenės sluoksnius, be to, laikui bėgant, atsirado nauji visuomenės sluoksniai su savo visiškai kitais poreikiais, kurie suvaidino tikrai nemažą vaidmenį istorijos procese.

    Taip pamažu žmogaus egzistencija įgavo kitą, naują veidą. Kadangi kiekvienam visuomenės gyvavimo periodui būdinga ir sava lytinė moralė, tuo pačiu laiku prasideda ir nauja lytinių santykių epocha; dabar atsirado ir įsitvirtino nauji viešos ir asmeninės dorovės principai.
    Absoliutizmo epochoje visam pasauliui buvo viešai skelbiamas nevaržomų ir rafinuotų jausmų kultas…

    4,00
  • Finikiečių pasaulis

    Ši knyga nėra istorinių faktų arba paminklų katalogas, tačiau, kad nesusidarytų klaidinantis ar iškraipytas vaizdas, pateikta gana išsami medžiaga, pabrėžiant tai, kas svarbiausia ir būdingiausia finikiečių civilizacijai. Pagrindinis autoriaus tikslas buvo charakteringiausių tos civilizacijos bruožų dokumentavimas ir iliustravimas.

    1,50
  • Oi tu kregždele | Lietuvių liaudies dainos

    Anelės Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinė. Leidinyje dainos, patarlės ir priežodžiai, mįslės bei tautosakos pateikėjos biografija.

    5,00
  • Kauno architektūra (Pažeisti apatiniai kampučiai)

    Leidinyje, remiantis dabar disponuojamais istoriniais šaltiniais ir literatūra, pateikiama medžiaga apie Kauno urbanistinę ir architektūros stilių raidą.

    3,00
  • Путевая тетрадь льва николаевича павлищева. Маркутье (1909-1912)

    Литературный музей А. Пушкина приглашает послушать истории о жизни усадьбы Маркутья, описанные на странницах Дневника Льва Николаевича Павлищева за 1909-1912 годы. Ранее неизвестная путевая тетрадь племянника А. С. Пушкина, была обнаружена в Санкт-Петербурге в архиве Пушкинского дома в 2018 г.

    15,00
  • Vaidotas Žukas „Molėtai 625“

    Vaidoto Žuko knyga „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“. Leidinį lietuvių ir anglų kalbomis užsakė krašto renesansinį jubiliejų švenčiančių Molėtų savivaldybė, leidžia Molėtų krašto muziejus, maketavo sostinės leidybos ir grafinio dizaino firma „Savas takas“. Molėtų meras Stasys Žvinys sako: „Pasirinkome Vaidotą, nes jis turi žurnalistinės patirties, kūrybišką žvilgsnį ir atvirą požiūrį į Lietuvos istoriją. Be to, pristatydamas konkursui šią knygą, autorius įvardijo įdomių bendradarbių grupę: fotografus brolius Černiauskus, dailininkę Aistę Černiūtę ir čia gimusį rašytoją Marių Ivaškevičių, kurie objektyvumo dėlei knygoje pateikė savo nuomonę apie mūsų kraštą. Galiausiai, Vaidotas pats dalį savo kūrybinio laiko praleidžia čia, mūsų žemėje“, – sakė Molėtų vadovas. Paklaustas, kuo ši knyga skirsis iš kitų proginių knygų apie Lietuvos miestus ir mietelius, V. Žukas sako: „Gal istorijos ir žmonių likimų paradoksais. Reikėjo į du šimtus puslapių sudėti tai, kas pagavu, netikėta ar siaubinga. Dėjau daugiau nei 300 nuotraukų, nes vaizdas kartais būna iškalbingesnis už tekstą. Daug čia yra nepublikuotos ikonografinės medžiagos iš privačių kolekcijų, daug bus nematytų kadrų iš įvairių Lietuvos archyvų, muziejų, dalis iš Izraelio“. Knygos autorius V. Žukas pasakojo: „Svarbiausia, radau čia tokius ryžtingus ir laisvę mylinčius žmones, kad jų gyvenimai galėtų būti įkvepiantys filmų ar romanų kūrėjams. Pavyzdžiui, legendinė tarpukario mokytoja Malvina Valeikienė iš Giedraičių, tempusi 1920 m. iš mūšio lauko visus – ir sužeistus Lietuvos savanorius, ir okupantus lenkus – lietuvius vežė į Ukmergę, lenkus – į Vilnių. Arba Molėtų rabinas Bilickis ir žydų bendruomenės narys Ozuras, 1938 m. sveikinę į Molėtų šventę atvykusį prezidentą Antaną Smetoną. Knygoje yra fantastiška Kazio Daugėlos, šio įvykio liudininko, nuotrauka. Vien už šį pasveikinimą žydą Ozurą, Lietuvos kariuomenės savanorį, užėję sovietai suėmė kartu su visa šeima ir pakeliui į Sibirą vyresniuosius nužudė. O Molėtų rabinas netrukus užėjus naciams buvo nužudytas kartu su kitais 700 Molėtų žydų.“ Knygoje labai svarbi ir šviesioji katastrofos pusė – autorius surinko medžiagą apie dešimtis šio krašto šeimų, kurios gelbėjo žydus, slapstydamos ir rizikuodamos, siuntinėjo juos iš rankų į rankas. Pvz., dailininkas Antanas Jaroševičius, gyvenęs Karklynės kaime, porą metų slėpė žydaitę Esfirą Gutmanaitę. Kai pamatydavo laukais ateinančius baltaraiščius, jis žydaitę paslėpdavo savo bityne, viename iš avilių… V. Žukas sako: „Molėtų kraštas kupinas nuostabių reiškinių ir žmonių. Juk šiame krašte yra tik keli upeliukai ir net 235 ežerai. Prieš 12 metų Luokesų ežero seklumoje buvo atrasta vienintelė Lietuvoje polinė gyvenvietė, kurios amžius – 7-6 a. prieš Kristų. Netoli Molėtų yra klasicistinis Arnionių dvaras, iš kurio kildinamos poezijos modernisto Guillaume’o Apollinaire’o šaknys, kur 19 a. pabaigoje dirbo Paryžiaus mokslų akademijos narys ichtiologas ir bičių mokslininkas Mykolas Girdvainis, ir kuriame iki pirmosios sovietų okupacijos dešimt metų vasarojo Vilniaus ir Varšuvos kabareto gražuolė, dainininkė Hanka Ordonówna-Tiškevičienė. Iš šio krašto kilo ir palaimintasis Mykolas Giedraitis, ir vienas didžiausių Lietuvos dvasininkų Teofilius Matulionis. Iš čia – ir paskutinysis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis“. Knygos autorius sako nepateisinantis tų politikų, kurie savo regionuose užsako proginius, žvilgančius, bet menko skonio albumus. „Norėjau, kad mūsų knyga apie Molėtų kraštą būtų tarsi naujo kokybinio ciklo pradžia – aktualios istorijos, netikėtos ikonografijos, modernaus dizaino. Žinau, kad kiekviename Lietuvos krašte yra nuostabių kultūros, gamtos reiškinių ir didingų istorinių asmenybių – teigiamų ir neigiamų herojų. Svarbiausia, padaryti vertybinę atranką ir nepataikauti masiniam skoniui“.
    8,00
  • Indėnai be tomahaukų

    Indėnai – pirmykščiai mūsų planetos Vakarų pusrutulio gyventojai. Netrukus po to, kai indėnus pirmą kartą pažino europiečiai, jais susidomėjo mokslininkai.

    Pradėjus tyrinėti indėnų problemą, iškilo daug painių, „indėniškų klausimų“. Į juos knygos autorius ir stengiasi atsakyti, papasakoti, kaip gyveno ir kaip gyvena tikrieji indėnai.

    3,00
  • Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos

    Leidinyje nagrinėjami svarbiausieji gyvenviečių ir sodybų raidos etapai, jų tipų kitimo priežastys, klasifikacija. Analizuojami lietuvių valstiečių ir sodybų pagrindiniai elementai, išryškinami jų būdingiausi bruožai.

    8,00
  • Josephas Frankas „Vilnius – XIX amžiuje: atsiminimai“

    Iš prancūzų kalbos versti Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko atsiminimai – vertingas liudijimas, atskleidžiantis XIX a. pirmosios pusės Vilniaus aktualijas: universiteto istoriją, to meto mediciną, itin intensyvų kultūrinį ir politinį miesto gyvenimą. Aprašomi įžymūs to meto mokslo, kultūros, aukštuomenės žmonės, su kuriais atsiminimų autoriui teko bendrauti. Knygoje daug informacijos ir apie eilinių žmonių, įvairiausių luomų kasdienybę, ligas, gydymo būdus.

    Profesorius Jozefas Frankas (1771–1842) ir jo žmona, talentinga dainininkė Kristina Gerhardi (1780 – XIX a. I pusė) aktyviai dalyvavo Vilniaus kultūriniame gyvenime. Namas Didžiojoje gatvėje, kuriame gyveno profesorius, ilgą laiką buvo vadinamas Franko namu.

    „Vilnius atrodė chaotiškai. Daug rūmų, aplink – menkos lūšnos. Puiki itališko stiliaus miesto rotušė stovėjo gražioje, barakų prigrūstoje aikštėje. Didingos katedros link vedančios gatvės buvo negrįstos, pilnos visokiausių šiukšlių; lyjant – neišbrendamos.

    Namai daugiausia mediniai, nors buvo ir keletas mūrinių. (…) Šiaurėje, kairiajame Neries krante, yra Antakalnis; pušynai supa kalvas su gražiomis bažnyčiomis, Sapiegų rūmais ir sodu. Dešiniajame tos pačios upės krante, prie Žaliojo tilto, kyla rūmai, vadinami Pirmontu, o toliau, ant kalno – žavi Verkių vila, priklausanti kunigaikščiui Masalskiui. Rytuose – puikus Paplavų slėnis su tekančia Vilnia. Eidami palei upę aukštyn Rovne pole keliu, pamatysime kitą slėnį, vadinamą Puškarnia, primenantį Šveicariją. Pietuose – jau kitoks vaizdas. Ribiškėse vyrauja beržai, o ne eglės, ten gražios pievos, nėra smėlynų, upes keičia ežerai.“

    12,00
  • Aleksandras Solženicynas „Pirmajame rate (Pageltę lapai)

    Žymaus rusų rašytojo, Nobelio premijos laureato (1970), Aleksandro Solženicyno romane „Pirmajame rate“ vaizduojamas sunkiųjų darbų kalėjimo, vadinamos „šaraškės“, gyvenimas.

    Knygoje nemažai autobiografinių elementų. Analogiškose sąlygose 1948 – 49 metais buvo kalinamas ir pats autorius.

    4,00
  • Lietuvių liaudies architektūra T. II

    Miesto gyvenvietės, visuomeniniai pastatai ūkiniai ir gamybiniai trobesiai, buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra.

    24,00