Showing 1–20 of 157 results

  • Meno istorijos įvadas (yra nedidelė dėmėlė nuo dulkių)

    Šios knygos autoriai meno istorija atskleidžia kaip mokslinio darbo sritį. Jie aiškina, kaip dabar klasifikuojami meno kūriniais pripažistami objektai. Pasakoja apie tradicinius ir šiuolaikinius būdus nustatyti meno kurinių kilmę, amžių, tikrumą ir rekonstruoti jų originalią pasireiskimo formą.

    8,00
  • Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams

    Juozas Budraitis – aktorius, fotografas, diplomatas. Sukūrė per 100 vaidmenų kine, teatre, televizijoje, dirbo su lietuvių, latvių, estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kazachų, čekų, bulgarų, vokiečių kino režisieriais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Margarita Matulytė – humanitarinių mokslų daktarė, vizualinės kultūros tyrinėtoja. Dirba Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute, dėsto Vilniaus universitete. Sudarė per 20 knygų: monografijų, kultūros istorijos šaltinių publikacijų, fotografijos meno albumų. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė.

    8,00
  • Kostas Dereškevičius. Tapyba

    Ar kada pagalvojote, kieno dėka Lietuvos tapybos istorijoje atsirado moteriški batai su platforma, plastikiniai pirkinių maišeliai ir miesčioniškumo ironizavimas?

    Solidžiame žymaus dailininko Kosto Dereškevičiaus tapybos albume pateikiama apie 300 kūrinių reprodukcijų (iš kurių dalis – dar niekada nerodytos), interviu su menininku ir jo bendražygių bei amžininkų atsiminimai atskleis dar daug įvairių jo kūrybos rakursų.

    Kostas Dereškevičius (g. 1937) 8-ajame deš. išryškėjo kartu su kolegomis Arvydu Šalteniu, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda. Susibūrę į neformalią „ketveriukės“ grupę, šie vyrai metė iššūkį tapyboje iki tol vyravusioms pakilioms, didingoms temoms. Kostą Dereškevičių traukte traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė, buitis, jo dairymasis į vakarietiškos kultūros ženklus ir madą. Ironija ir netgi kičas dailininko kūryboje pinasi su nuoširdžiu susižavėjimu. Be figūrinių darbų, Kostas Dereškevičius tapė peizažus, o ilgainiui vis labiau krypo link abstrakčiosios dailės. Dailininko kūriniai šiandien – neatsiejama Lietuvos tapybos aukso fondo dalis, žavinti ne vieną po jo atėjusią tapytojų ir žiūrovų kartą.

    „Pagrindinis mano mokytojas buvo Gudaitis, trejus metus pas jį išbuvau. Ne taip, kaip dabar — metus pabūna ir bėga pas kitą. Tais laikais, kai įstojau į institutą, net apie impresionizmą bibliotekoje dar nieko negalėjome pasiskaityti. Nes pūvančio kapitalizmo menas buvo nepriimtinas. Pasitaikydavo visokių kuriozų, pamenu, per paskaitą Gečas vis kartoja: „Pažiūrėk pas Mane, pažiūrėk pas Mane.“ Galvoju: na kaip aš pas tave pažiūrėsiu? Bent į namus pasikviesk. O tas, pasirodo, omeny turėjo Manet… Tai, žinai, su tokiu bagažu… Blogiausia, jei mokytojas sako: pažiūrėk į MANE, turėdamas omenyje SAVE, o ne impresionizmo pradininką.“

    Iš Ramintos Jurėnaitės ir Kosto Dereškevičiaus pokalbio.

    20,00
  • Schätze deutscher Kunst

    – Turinys: I.: Tikėjimo pasaulis: vienuolynas ir abatija. bažnyčia ir katedra. / II.: Pasaulietinė valdžia: Pfalcas ir pilis. pilis ir rūmai. šlovė ir šlovė. / III.: Piliečių pasaulis I: Miestas. Namas ir gyventojai. / IV.: Fantazija: transformacija. Mirtis ir Velnias. Išradimas. / V.: Vokiečių antika: Karolingų renesansas. Diureris ir „prisikėlimas“. Winckelmannas ir imitacija. / VI.: Piliečių pasaulis II: išsaugojimas. išsilavinimas ir skrydis. Protrūkis. / Priedas: Stilistika. Meninės technikos.

    12,00
  • Dailės istorija

     Išsamus ir puikiai iliustruotas leidinys, supažindinantis su žymiausiais tapybos darbais nuo priešistorinių laikų iki postimpresionizmo. Beveik 500 reprodukcijų papildo pasakojimą apie svarbiausius meno laikotarpius, žymiausius dailininkus ir jų darbus.

    5,00
  • Oi tu kregždele | Lietuvių liaudies dainos

    Anelės Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinė. Leidinyje dainos, patarlės ir priežodžiai, mįslės bei tautosakos pateikėjos biografija.

    5,00
  • Kauno architektūra (Pažeisti apatiniai kampučiai)

    Leidinyje, remiantis dabar disponuojamais istoriniais šaltiniais ir literatūra, pateikiama medžiaga apie Kauno urbanistinę ir architektūros stilių raidą.

    3,00
  • Путевая тетрадь льва николаевича павлищева. Маркутье (1909-1912)

    Литературный музей А. Пушкина приглашает послушать истории о жизни усадьбы Маркутья, описанные на странницах Дневника Льва Николаевича Павлищева за 1909-1912 годы. Ранее неизвестная путевая тетрадь племянника А. С. Пушкина, была обнаружена в Санкт-Петербурге в архиве Пушкинского дома в 2018 г.

    15,00
  • Lietuvių liaudies architektūra T. II

    Miesto gyvenvietės, visuomeniniai pastatai ūkiniai ir gamybiniai trobesiai, buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra.

    24,00
  • Nijolė Narmontaitė „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės“ Knyga nr. 1

    Jeigu nori sau ar kam kitam pakelti nuotaiką, čiupk šią knygą. Čia sudėtos smagios, keistos, kartais mistiškos istorijos, kurios nutiko aktoriams, režisieriams ir kasininkėms. Užrašytos ir teatrinės legendos, keliaujančios iš lūpų į lūpas.

    Aktorės Nijolės Narmontaitės kalbinti kolegos papasakojo savo nuotykius scenoje, filmavimo aikštelėse, gastrolėse. „Klausydamasi tų istorijų tiek juokiausi… Kaip niekada gyvenime“, – sako knygos autorė.

    Nutikimus iš savo gyvenimo pasakoja Vytautas Anužis, Gražina Balandytė, Andrius Bialobžeskis, Juozas Budraitis, Olita Dautartaitė, Eglė Gabrėnaitė, Sergejus Gamovas, Vytautas Juozapaitis, Jurgita Jurkutė, Rimgaudas Antanas Karvelis, Dainius Kazlauskas, Albinas Keleris, Virginija Kochanskytė, Oskaras Koršunovas, „Liūdni slibinai“, Nijolė Narmontaitė, Jūratė Onaitytė, Gytis Padegimas, Algirdas Paulavičius, Algimantas Puipa, Nelė Savičenko, Vytautas Tomkus, Rimas Tuminas, Viktoras Valašinas.

    Nuo jų neatsilieka ir kasininkės.

    Istorijas šmaikščiai iliustravo dailininkas Rimas Valeikis.

    „Aš, kaip ta Pepė Ilgakojinė, visą gyvenimą ieškau DŽIUGENOS – žiūrėdama gerą filmą ar spektaklį, skaitydama knygą, vairuodama automobilį, kalbėdama telefonu, kepdama pyragus, megzdama, gerdama kavą su kolegomis, kurių seniai nebuvau mačiusi. Taip kiekviena diena man tampa šviesesnė, o kartais ir didele švente pavirsta.

    Bendraudama su žiūrovais visada papasakoju vieną kitą smagią istoriją, man pačiai nutikusią teatro scenoje ar filmuojantis. Ir tas užkrečiantis juokas salėje man pakišo puikią mintį: juk tokių istorijų neabejotinai gali papasakoti ir mano kolegos – aktoriai, režisieriai, o gal net teatro kasininkės.

    Ir dar. Aš nuolat girdžiu: „Nijole, tu taip skaniai gamini. Na parašyk receptų knygą, parašyk.“

    Aš – žmogus praktiškas, tad viską pateikiu vienoj lėkštėj: ir per gyvenimą sugaudytas džiugenas, ir juokingas savo kolegų gyvenimo akimirkas, ir mūsų visų gerumo receptus.

    Ir tegu džiaugiasi Tavo širdis, mielas skaitytojau. Arba, kaip mes, žemaičiai, sakom – tego joukas dūšė.“

    Nijolė Narmontaitė, teatro ir kino aktorė

    5,50
  • Nijolė Narmontaitė „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“ Knyga nr. 2

    Viena moteris man prisipažino, kad pirmąją mano knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai” skaitė naktimis ir taip juokdavosi, kad savo vyrą prižadindavo. Šis, pabudintas iš gilaus saldaus miego, pašokdavo lovoje:

    – Kas nutiko? Ar išprotėjai? Ko čia žvengi vidury nakties?

    – Nieko nenutiko. Knygą skaitau…

    – Po savaitės, – pasakoja ta pati moteriškė, – jau vyras mane žadina vidury nakties, jau pats kvatoja iki ašarų. Pasirodo, skaito tą pačią knygą. Klausiu: „Kurią vietą skaitai?” Tik pacituoja, ir jau abu juokiamės.

    Kuo toliau, tuo dažniau sulaukiu tokių prisipažinimų. Todėl išleisdama į gyvenimą antrą knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai”, pridedu instrukciją.

    Knygą skaitykite:

    1. Kai esat blogos nuotaikos.

    2. Kai jaučiat, jog gyvenimas šipuliais eina.

    3. Kai svajojat, bet „šūds gaunasi”.

    4. Kai šalia niekas nemiega.

    5. Kai norit, kad ir kaimynai nemiegotų.

    O jei rimtai, rekomenduoju: nesilaikykit visų aukščiau išvardytų rekomendacijų – skaitykit knygą visur ir visada! Ir net jei besijuokdami prižadinsit sutuoktinį ar kaimyną – nesijaudinkit. Nėr čia ko miegoti – gyvenimas ir taip trumpas. Tegu kvatoja, tegu mėgaujasi istorijomis kartu su jumis. Gero skaitymo, geros nuotaikos!

    Tego joukas dūšė!

    Nijolė Narmontaitė

    P. S. Visas pulkas mano pašnekovų dalijasi nuotykiais, patirtais per egzaminus, kai stojo į aktorinį, režisūrą arba dainavimą. Skirtingi žmonės, skirtingos patirtys ir laikas, todėl nėra ko stebėtis, kad pakeliausime ir sovietmečio šunkeliais su visomis to meto kalbos šiukšlytėmis. Taip gyvenom, taip kalbėjom, ką girdėjau, tą užrašiau.

    5,50
  • Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636. Pirmoji italų barokinė opera Lietuvoje

    Leidinys sudarytas pagal to paties pavadinima parodą. Knygą sudaro vizualus parodos katalogas ir lietuvių kultūros istorikų straipsniai apie barokinės operos LDK reiškinio genezę. Sudarytojas – Eimantas Ludavičius.tekstų autoriai: Junija Galejeva, Vytautas Povilas Jurkštas, Eimantas Ludavičius, Daiva Steponavičienė, Jūratė Širvytė Rukštelė, Jūratė Trilupaitienė. Fotofrafas – Vidas Ilčiukas. 79 spalvotos il., jų sąrašas, Asmenvardžių rodyklė

    4,00
  • Raimundas Samulevičius „Baltoji obelis“

    „Baltoji obelis“ – rašytojo R. Samulevičiaus (1937–1981) apybraiža apie tapytoją Antaną Samuolį (1899–1942). Plačiai atskleidžiamos dailininko kūrybos ištakos, socialinė, etinė aplinka, formavusi savitą kūrėjo pasaulėvaizdį. Gausiai cituojami menotyros šaltiniai, įvairių dailininką pažinusių žmonių atsiminimai. Knyga iliustruota tapytojo kūrinių reprodukcijomis, dokumentinėmis nuotraukomis.

    2,00
  • R. Gudelis „Chorinis menas Lietuvių tautos kultūroje“

    Chorinio meno atspindžiai XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės publicistikoje. Monografija.

    5,00
  • XX a. lietuvių dailės istorija (1 tomas)

    Pirmame tome pateikiamas pirmųjų trijų šio amžiaus dešimtmečių lietuvių dailės plėtotės vaizdas. Atskirai nagrinėjama tapybos, skulptūros, grafikos, scenografijos raida, monografiškai apžvelgiama žymiausių tų dailės šakų atstovų kūryba.

    4,00