Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Daugel krito sūnų…“

Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Daugel krito sūnų…“

4,50

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis iki paskutinės išlaisvinamosios kovos veikia slaptai. Dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių reikalavimų, privalomų kiekvienam partizanui, yra išsaugoti paslaptį. Taigi kiekvieno partizano indėlis Lietuvos laisvinimo kovon, jo išgyvenimai partizanavimo laikotarpiu yra atskira paslaptinga istorija. Tie paslaptingos istorijos lapai, kuriuose surašyti kiekvieno partizano nuveikti darbai, jo nueitas nepaprastai sunkus kovos dėl laisvės kelias ir legaliai gyvenančiam žmogui dažnai net neįsivaizduojami ir neįtikimi išgyvenimai, bemaž be išimties galiausiai užantspauduojami to paties partizano krauju bei gyvybe ir nusinešami amžinybėn, iš kurios jau nebeįmanoma jų sugrąžinti ir perskaityti.

Todėl aš ir nusprendžiau bent labai glaustai užrašyti tai, ką patyriau. Manau, kad tie, kurie ateityje domėsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio istorija, mano prisiminimuose ras konkrečios medžiagos apie visą Dainavos apygardą, iš dalies apie Tauro apygardą ir — tam tikru laikotarpiu — apie visą LLKS.

Atsižvelgdamas į tai, kad visų įvykių aprašymas šiuo metu gali pakenkti kai kurių dar legaliai gyvenančių, suimtų, kalinamų ar ištremtų šeimų narių saugumui, apsiriboju tik tuo, kas, mano manymu, niekam nesukels grėsmės, ir turiu vilties, kad, jeigu Dievo bus skirta sulaukti nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, galėsiu nuodugniau ir neskubėdamas rūpestingai aprašyti visa tai, ką apie LLKS žinau. Tiesa, mano aprašymai bus dalimis paslepiami archyvuose, tačiau niekas negali būti tikras, kad jie anksčiau ar vėliau nepateks priešui į rankas, kaip kad, mano giliu įsitikinimu, yra atsitikę bemaž su 9/10 visų LLKS archyvų įvairiose Lietuvos vietovėse.

Papildoma medžiaga mano aprašymuose galėtų būti partizanų vadovybių dokumentiniai raštai, esantys penkiuose archyvuose, mano užkastuose įvairiose Dzūkijos krašto vietovėse, žinomose patikimiems gyventojams, kuriems aiškiai nurodyta, kur juos perduoti Lietuvai sulaukus nepriklausomybės. Kaip dokumentinė medžiaga galėtų praversti ir du fotoalbumai su paaiškinimais, kuriuose yra 220 Pietų ir Vakarų Lietuvos sričių partizanų nuotraukų, kurias man pavyko surinkti, kai keliavau po tas sritis.

Kartu noriu pabrėžti, kad mano aprašomi įvykiai yra tikri ir be pagražinimų ar perdėjimų. Tiesa, ne visų partizanų slapyvardžius miniu, nes juos, kaip ir kai kurių įvykių datas, atsimenu tik apytikriai.

 

Liko 1

Aprašymas

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis iki paskutinės išlaisvinamosios kovos veikia slaptai. Dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių reikalavimų, privalomų kiekvienam partizanui, yra išsaugoti paslaptį. Taigi kiekvieno partizano indėlis Lietuvos laisvinimo kovon, jo išgyvenimai partizanavimo laikotarpiu yra atskira paslaptinga istorija. Tie paslaptingos istorijos lapai, kuriuose surašyti kiekvieno partizano nuveikti darbai, jo nueitas nepaprastai sunkus kovos dėl laisvės kelias ir legaliai gyvenančiam žmogui dažnai net neįsivaizduojami ir neįtikimi išgyvenimai, bemaž be išimties galiausiai užantspauduojami to paties partizano krauju bei gyvybe ir nusinešami amžinybėn, iš kurios jau nebeįmanoma jų sugrąžinti ir perskaityti.

Todėl aš ir nusprendžiau bent labai glaustai užrašyti tai, ką patyriau. Manau, kad tie, kurie ateityje domėsis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio istorija, mano prisiminimuose ras konkrečios medžiagos apie visą Dainavos apygardą, iš dalies apie Tauro apygardą ir — tam tikru laikotarpiu — apie visą LLKS.

Atsižvelgdamas į tai, kad visų įvykių aprašymas šiuo metu gali pakenkti kai kurių dar legaliai gyvenančių, suimtų, kalinamų ar ištremtų šeimų narių saugumui, apsiriboju tik tuo, kas, mano manymu, niekam nesukels grėsmės, ir turiu vilties, kad, jeigu Dievo bus skirta sulaukti nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, galėsiu nuodugniau ir neskubėdamas rūpestingai aprašyti visa tai, ką apie LLKS žinau. Tiesa, mano aprašymai bus dalimis paslepiami archyvuose, tačiau niekas negali būti tikras, kad jie anksčiau ar vėliau nepateks priešui į rankas, kaip kad, mano giliu įsitikinimu, yra atsitikę bemaž su 9/10 visų LLKS archyvų įvairiose Lietuvos vietovėse.

Papildoma medžiaga mano aprašymuose galėtų būti partizanų vadovybių dokumentiniai raštai, esantys penkiuose archyvuose, mano užkastuose įvairiose Dzūkijos krašto vietovėse, žinomose patikimiems gyventojams, kuriems aiškiai nurodyta, kur juos perduoti Lietuvai sulaukus nepriklausomybės. Kaip dokumentinė medžiaga galėtų praversti ir du fotoalbumai su paaiškinimais, kuriuose yra 220 Pietų ir Vakarų Lietuvos sričių partizanų nuotraukų, kurias man pavyko surinkti, kai keliavau po tas sritis.

Kartu noriu pabrėžti, kad mano aprašomi įvykiai yra tikri ir be pagražinimų ar perdėjimų. Tiesa, ne visų partizanų slapyvardžius miniu, nes juos, kaip ir kai kurių įvykių datas, atsimenu tik apytikriai.

 

Papildoma informacija

Svoris0.6 kg
Komentarai išjungti.