„Kelio“ įkvėpimo šaltiniu tapo nepaprastai populiarios Harvardo universitete M. Puetto paskaitos, siūlančios iš naujo persvarstyti viską, ką iki šiol žinojome apie kinų filosofiją.

Iš tiesų kinų filosofija neturi nieko bendra su šiuolaikine savivoka, kuri grindžiama „atrask save“ ar „priimk save tokį, koks esi“ principais. Ji neaiškina, kaip pasiekti konkretų tikslą – tai ne instrukcijų ir taisyklių rinkinys. Bet kinų filosofija nėra atgyvenusi ir nepritaikoma. Priešingai: senieji Kinijos filosofai skatina mus abejoti vertybėmis, kuriomis ilgus metus aklai tikėjome. Jie sutelkia dėmesį į kasdienius klausimus: kaip priimame sprendimus, kaip užmezgame santykius, kaip susitvarkome su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais, kaip siekiame galios ir įtakos, o svarbiausia – kaip kuriame savo gyvenimą. Šiandien šios idėjos yra tokios pat aktualios kaip ir prieš du tūkstančius metų. Tiesą sakant – dabar jos aktualesnės nei bet kada anksčiau.

„Kelias“ nėra viena iš daugelio knygų apie Vakarų santykį su kinų filosofija. Tai – išlaisvinanti ir transformuojanti patirtis, pažadinsianti mumyse norą kurti save ir mus supantį pasaulį. Tačiau kad tai nutiktų, mes turime išsukti iš mums gerai pažįstamo tako ir atsiverti naujoms gyvenimo galimybėms.

„Kelias“ – tai mąstyti verčianti knyga. Persvarstanti populiarias tiesas. Skatinanti skaitytoją domėtis senąja kinų filosofija.